Žinot, kalėm irgi dūžta širdys.
Ir kad ir kiek mergaičių svajonių būčiau sudaužiusi anksčiau, kad ir kaip elgčiausi dabar su mergina, kuri manim visiškai pasitiki.. Man irgi būna bloga. Taip bloga, kad norėčiau tik susigūžus į kamuoliuką tūnot kur nors ir verkt.
Ir vemt. Norėčiau išvemt visą šūdą, kurio pilna esu. Bet tenkintis tenka ašaromis. Kažkiek padeda išrėkt viską, ką turiu viduj, nors po to turiu prievartauti save ir vartot akių lašus, nes veizolus nežmoniškai skauda.
Nieko nenoriu. Nekalbu net apie kasdienį funkcionavimą. Apie darbą. Apie šypsojimąsi.
Nieko. Girdit? Visai nieko..
Tas gumulas gerklėj, kuris vis grasina prasiveržt klyksmu ar kuo nors labiau selfdestruktyviu, trukdo gyvent.
Vėl grįžtu į tuos nelaimingus laikus, kai dienų dienas užsidarydavau kambary ir tapydavau paskendusi Camelio dūmuose, nieko nenorėdama, nieko nematydama, nieko nejausdama. Tik tą šleikštulį dėl to, kokia buvau, dėl to, kokia tapau.
O dabar sėdžiu sudaužyta širdim ir išverstais, butaforiškai aišku, viduriais ir noriu minutėlės sau, bet esu apsupta žmonių 24/7.
Taip ir gyvenu. Kedendama pirštais prisiminimų sruogas ir taip dar labiau save skaudindama.
Kaip būtų gera, jei pora potėpių raudonu lūpdažiu ir brūkštelėjimas per plaukus šepečiu sutaisytų suskaldytas širdis ir prisverstų nieko nejaust.
Ko gero per ilgai viską blokavau. Per ilgai apsimetinėjau, kad nieko nejaučiu, o gal iš tikrųjų nejaučiau. Per ilgai skaudinau kitus, bet nekreipdavau dėmesio, kai skaudindavo mane, nes suvokdavau tai kaip savaime suprantamą dalyką. O dabar atrodo, kad sprogsiu.
Sprogsiu visu pykčiu, visom ašarom, sprogsiu visu šleikštuliu, kurį jaučiu sau ir pasauliui, sprogsiu visa suvartota savo širdim.
Sprogsiu ir aptaškysiu kiekvieną, pasitaikiusį kelyje visu šūdu, kurio esu pilna. Užkrėsiu kiekvieną, pasitaikiusį kelyje.
Arba toliau kaupsiu viską savy, numalšinsiu audrą vandens stiklinėj, nustumsiu į giliausias kerteles ir lauksiu kito karto, kai nebegalėsiu išvengti naujos audros. Šįkart stipresnės. Ir taip tol, kol jau tikrai nebesugebėsiu laikyti. visko viduj.
Karma is a bitch. But only if you are first.
Ir kad ir kiek mergaičių svajonių būčiau sudaužiusi anksčiau, kad ir kaip elgčiausi dabar su mergina, kuri manim visiškai pasitiki.. Man irgi būna bloga. Taip bloga, kad norėčiau tik susigūžus į kamuoliuką tūnot kur nors ir verkt.
Ir vemt. Norėčiau išvemt visą šūdą, kurio pilna esu. Bet tenkintis tenka ašaromis. Kažkiek padeda išrėkt viską, ką turiu viduj, nors po to turiu prievartauti save ir vartot akių lašus, nes veizolus nežmoniškai skauda.
Nieko nenoriu. Nekalbu net apie kasdienį funkcionavimą. Apie darbą. Apie šypsojimąsi.
Nieko. Girdit? Visai nieko..
Tas gumulas gerklėj, kuris vis grasina prasiveržt klyksmu ar kuo nors labiau selfdestruktyviu, trukdo gyvent.
Vėl grįžtu į tuos nelaimingus laikus, kai dienų dienas užsidarydavau kambary ir tapydavau paskendusi Camelio dūmuose, nieko nenorėdama, nieko nematydama, nieko nejausdama. Tik tą šleikštulį dėl to, kokia buvau, dėl to, kokia tapau.
O dabar sėdžiu sudaužyta širdim ir išverstais, butaforiškai aišku, viduriais ir noriu minutėlės sau, bet esu apsupta žmonių 24/7.
Taip ir gyvenu. Kedendama pirštais prisiminimų sruogas ir taip dar labiau save skaudindama.
Kaip būtų gera, jei pora potėpių raudonu lūpdažiu ir brūkštelėjimas per plaukus šepečiu sutaisytų suskaldytas širdis ir prisverstų nieko nejaust.
Ko gero per ilgai viską blokavau. Per ilgai apsimetinėjau, kad nieko nejaučiu, o gal iš tikrųjų nejaučiau. Per ilgai skaudinau kitus, bet nekreipdavau dėmesio, kai skaudindavo mane, nes suvokdavau tai kaip savaime suprantamą dalyką. O dabar atrodo, kad sprogsiu.
Sprogsiu visu pykčiu, visom ašarom, sprogsiu visu šleikštuliu, kurį jaučiu sau ir pasauliui, sprogsiu visa suvartota savo širdim.
Sprogsiu ir aptaškysiu kiekvieną, pasitaikiusį kelyje visu šūdu, kurio esu pilna. Užkrėsiu kiekvieną, pasitaikiusį kelyje.
Arba toliau kaupsiu viską savy, numalšinsiu audrą vandens stiklinėj, nustumsiu į giliausias kerteles ir lauksiu kito karto, kai nebegalėsiu išvengti naujos audros. Šįkart stipresnės. Ir taip tol, kol jau tikrai nebesugebėsiu laikyti. visko viduj.
Karma is a bitch. But only if you are first.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą